UltraVix išbandžiau kaip maisto papildą kapsulėse, skirtą sustingusiems ir apkrautiems sąnariams. Pasirinkau jį dėl dešinės kelio ir rytinio sustingimo po ilgos vaikščiojimo ir darbo aplink namus. Norėjau, kad laiptai man neprimintų apie save kiekvieną kartą leidžiantis žemyn.
Ant pakuotės mačiau vitaminą C, cinką, B grupės vitaminus ir augalinius ingredientus. Nesitikėjau stebuklo. Vartojau jį labiau kaip mažą paramą šalia vaikščiojimo, lengvo tempimo ir protingesnio sunkių daiktų kėlimo.
Kaip aš jį vartojau
Kapsules vartojau šešias savaites. Pradėjau nuo vienos ryte po pusryčių, bet po keturių dienų perėjau prie dviejų per dieną. Antrą kapsulę gėriau po pietų. Užgerdavau jas dideliu stikline vandens, nes viena kapsulė sausa nemaloniai užstrigo gerklėje. Butelį laikiau šalia arbatinuko, kitaip lengvai pamiršdavau popietinę dozę.
Pirmą savaitę praktiškai nieko nenutiko. Kelias ryte vis dar traškėjo, o atsistojus iš kėdės turėjau lėtai išsitiesinti. Tai man tiek nerūpėjo, kiek tai, kad laukiau pokyčių, o nieko nevyksta. Kas nori greitos pagalbos, greičiausiai bus nekantrus.
Ko aš pastebėjau po kelių savaičių
Antrą savaitę pastebėjau pirmą nedidelį pokytį. Po trumpo ėjimo į kalną nejaučiau tokio tempimo virš kelio. Tai nebuvo palengvėjimas, kuris padarytų mane kitu žmogumi. Tiesiog vakare neturėjau poreikio iš karto kelti kojos ant tabureto.
Apie trečią savaitę pokytis tapo akivaizdesnis. Laiptai žemyn tapo pakeliamais, o rytinis išsivaikščiojimas sutrumpėjo maždaug iki kelių minučių. Kojas kartais traškėjo, ypač po ilgo sėdėjimo automobilyje, bet pats traškėjimas nebe skaudėjo taip dažnai. Tai man buvo praktiškiausias skirtumas.
Po šešių savaičių turėjau jausmą, kad mažiau vengiu judėjimo. Ne todėl, kad skausmas dingo, bet todėl, kad jis buvo švelnesnis ir prognozuojamesnis. Sugebėjau greičiau eiti apsipirkti, o po ilgos pasivaikščiojimo kitą dieną nebeatsikeldavau taip atsargiai. Tuo pačiu toliau sportavau ir stebėjau savo batus, todėl nebūčiau sąžiningas, jei viską priskirčiau tik UltraVix.
Kas man nepatiko
UltraVix man nebuvo be nedidelių nemalonumų. Pirmas dvi dienas po ryto kapsulės jaučiau lengvą burbuliavimą skrandyje. Padėjo, kai pradėjau ją gerti ne tik su kava, bet ir po normalių pusryčių. Kartą pasijutau ir lengvai apsvaigęs, kai antrą kapsulę prarijau vėlai po pietų po nedidelio valgio.
- kapsulės buvo man šiek tiek didesnės, nei tikėjausi;
- poveikis neatsirado greitai, todėl pirmos dvi savaitės buvo labiau apie kantrybę;
- po ilgos darbo sėdint sėdmenyse skausmas vis tiek grįžo;
- keičiasi orui, vis tiek jaučiau sustingimą.
Tai nėra priemonė prieš perkrovos pasekmes. Kai vieną šeštadienio rytą nešiau dėžes ir vėl ilgai lenkiau sode, vakare kelias buvo jautrus kaip anksčiau. Kapsulės taip pat neišsprendė įtampos juosmens srityje po sėdėjimo prie kompiuterio. Ten man labiau padėjo trumpas pasivaikščiojimas ir tempimas nei laukimas papildymo.
Manau, kad tai gali būti prasminga žmogui su nedideliu diskomfortu sąnariuose, kuris nori kelias savaites stebėti, ar reguliari rutina jam ką nors duos. Tai labiau tinka kam nors, kas laukia palaipsniui paramos, o ne greito įsikišimo prieš stiprų skausmą. Aš praleisčiau jį, jei žinau, kad esu jautrus kuriam nors ingredientui, taip pat tada, kai sąnarys patinęs, karštas, paraudęs arba skausmas staiga riboja ėjimą. Tokiu atveju aš neseksčiau su papildymu ir spręsčiau priežastį su gydytoju.
Ar aš pirksiu jį vėl? Greičiausiai taip, bet tik kaip papildymą judėjimui ir protingam režimui. Kitą kartą likčiau prie kapsulės po pusryčių, o antrą gersiu tik dienomis, kai žinau, kad kelias gaus daugiau apkrovos, nes dvi per dieną kartais man nebuvo gerai skrandyje. Mano trumpa patirtis yra paprasta: UltraVix man po kelių savaičių šiek tiek palengvino įprastą sustingimą, bet rimtesnių problemų ar perkrovos jis neišsprendė.