Ekzodermin yra vietinio naudojimo kremas, kurį išbandžiau dėl dirginimo, pleiskanojimo ir niežėjimo tarp kojų pirštų. Problema pasirodydavo po sporto salės ir uždarų batų, o aš norėjau, kad niežėjimas sustotų, nesunkinant mano odos.
Tuščias vamzdelis buvo mažas ir praktiškas. Kremas turėjo baltą tekstūrą, lengvai pasiskirstydavo ir reikėjo nedidelio kiekio, ką aš iš karto įvertinau, nes nenorėjau nieko sunkaus ar nepatogaus kasdieniame gyvenime.
Kaip aš jį naudojau
Aš jį tepdavau ryte ir vakare šešias savaites. Ryte laukdavau kelias minutes prieš užsidedant kojines, o vakare jį naudodavau po dušo, dažniausiai sėdėdamas lovos krašte su rankšluosčiu po savimi. Iš pradžių užtepdavau daugiau, nei reikėjo, ir tada likdavo plona slidoka plėvelė, todėl man buvo sunku užsidėti kojines. Greitai supratau, kad kiekvienam taškui pakanka mažo žirnio, jei oda buvo labai sausa, ypač tarp pirštų.
Ant pakuotės buvo nurodyta arbatmedžio aliejus, šlapalas, pantenolis, alantoinas, magnio sulfatas, triacetinas ir triklorometanas. Aš nesigilinau, ką kiekvienas iš jų daro. Mane labiau domino, kad galėčiau jį tepti nuosekliai ir kad jis nesukeltų dirginimo.
Ko aš mačiau praktikoje
Pirmą savaitę nemačiau įspūdingų pokyčių. Niežėjimas buvo šiek tiek švelnesnis vakare, bet pleiskanojimas išliko, o oda tarp ketvirto ir penkto piršto vis dar atrodė nukentėjusi. Tai privertė mane turėti mažesnius lūkesčius.
Antrą savaitę jaučiau mažiau diskomforto, kai nusivilkdavau batus. Tai buvo pirmas aiškus ženklas, kad kažkas keičiasi. Iki trečios savaitės paraudimas buvo gerokai sumažėjęs, o oda neatsidarydavo taip lengvai. Turėjau ir nedidelį įtrūkimą kulne, kuris suminkštėjo, nors ten negaliu pasakyti, kad tik kremas buvo kaltas, nes tuo pačiu metu pradėjau dažniau tepti drėkinamąjį kremą ant padų.
Nemalonus kvapas po daugelio valandų su sportiniais batais sumažėjo, bet visiškai neišnyko. Man tai patiko, nes kasdieniame naudojime tai buvo viena iš labiausiai trikdančių problemų, su kuriomis susidurdavau.
Tačiau nagų rezultatas nebuvo toks pats. Turėjau nagą ant mažojo piršto, kuris buvo nuobodus ir šiek tiek pageltęs, ir po šešių savaičių ten nemačiau esminių pokyčių. Tai šiek tiek nuvylė, nes tikėjausi, kad nuoseklus naudojimas padės ir šiam vaizdui. Dėl nagų problemų kremas vienas man neatrodė pakankamas.
Ko man nepatiko
- Pirmus kelias minutes po užtepimo turėjo stiprų arbatmedžio kvapą.
- Pirmus tris užtepimus jaučiau švelnų dilgčiojimą vietoje, kur oda buvo įtrūkusi.
- Jei užtepdavau didelį kiekį, jis likdavo lipnus, kol įsigers.
- Nedavė pastebimo skirtumo mano probleminio nago išvaizdoje.
Dilgčiojimas netruko ilgiau nei minutę ir neturėjau bėrimo ar patinimo. Vis dėlto, jei kas nors turi labai jautrią odą arba žino, kad jį trikdo aromatiniai augaliniai aliejai, būčiau atsargus. Aš pirmiausia atlikau nedidelį testą ant pado šone vieną naktį ir neturėjau reakcijos.
Žiūrėčiau į tai kaip pasirinkimą lengvam niežėjimui, pleiskanojimui ar odos dirginimui ant kojų, jei tik būtų nuoseklumas ir zona išliktų sausa. Nelaikyčiau to sprendimu pažengusiai grybelinei infekcijai, atviroms žaizdoms ar nuolat pakitusiems nagams. Jei problema skauda, plečiasi arba nepagerėja, aš kreipčiausi į dermatologą, o ne nuolat keisčiau kremus.
Mano naudojimo atveju Ekzodermin man suteikė palaipsnį palengvėjimą dirginusiai kojų odai. Jis nepadarė stebuklų nagams. Jei man jo vėl prireiktų laikotarpiais, kai grįžta niežėjimas ir pleiskanojimas, aš jį vėl įsigyčiau, bet tik su šia logika. Man tai padėjo nuraminti odą, o ne išspręsti kiekvieną pėdos problemą.